admin 
Europos Sąjungos žemės ūkio ateitis yra nuolatinių ir įvairiapusiškų diskusijų objektas. Laikinai einantis žemės ūkio ministro pareigas Kazys Starkevičius, Žemės ūkio ministerijoje susitikęs su kolegomis Baltijos šalių žemės ūkio ministrais ir jų vadovaujamomis delegacijomis, aptarė tiesioginių išmokų suvienodinimo ir ES Žaliojo kurso klausimus, taip pat dėl artimos kaimynystės su Rusija Baltijos regionui kylančias problemas.
Pralaimėtojų neturi būti
Apie tiesioginių išmokų suvienodinimą su ES vidurkiu Baltijos šalys garsiai kalba jau daugelį metų. Pradėjus diskusijas dėl bendrosios žemės ūkio politikos po 2027 metų, atsirado galimybė šią problemą vėl kelti į aukštą politinį lygmenį. „Ūkininkams reikia stabilumo ir nuspėjamumo, planuojant ilgalaikę ateitį. Išmokų sistema turi būti teisinga, todėl tiesioginių išmokų suvienodinimas tarp valstybių narių mums išlieka vienu svarbiausių klausimų. Šį procesą reikia baigti per artimiausią finansinį laikotarpį“, – pabrėžė ministras K. Starkevičius.
Visos Baltijos šalys sutaria, jog nebegalima toliau likti tame pačiame išmokų lygmenyje, kai reikalavimų daugėja, o finansavimas toliau karpomas ir tai labai gerai jaučia žemdirbiai. Vilčių sulaukti pasiūlymų, kaip išspręsti išmokų suvienodinimo problemą, teikia naujoji ES Komisija, teigianti, kad „pralaimėtojų neturi būti, reikia ieškoti kompromiso“.
Žaliojo kurso administracinė našta darosi vis sunkesnė
Žaliojo kurso siekiai yra svarbūs siekiant aplinkos tvarumo ir prisitaikymo prie klimato kaitos, tačiau dabartiniai jo įgyvendinimo mechanizmai kelia didelių sunkumų žemės ūkio sektoriui. Tai akcentavo ne tik ministras K. Starkevičius, bet ir Latvijos ministras Armands Krauze bei Estijos ministrė Piret Hartman.
Baltijos šalys skatina diegti inovacijas, remia ekologinį ūkininkavimą, skiria dėmesį miškams, bendradarbiavimui su mokslininkais, šviečia ir konsultuoja ūkininkus, tačiau pripažįsta, kad Žaliojo kurso inicijuoti reikalavimai prisideda prie nuolatinio administracinės naštos augimo. Pastebėta, kad mažesni ūkiai dažnai neturi galimybių efektyviai įgyvendinti šių reikalavimų, o tai gali paskatinti jų veiklos nutraukimą arba perėjimą prie mažiau tvarios praktikos.
Susitikime buvo paminėta ir Tausaus pesticidų naudojimo direktyva, kurios peržiūra šiuo metu sustabdyta. Pirminis pasiūlymas dėl augalų apsaugos produktų registracijos buvo diskriminacinis Baltijos ir kitų Šiaurės šalių atžvilgiu. Pasisakiusieji sutiko, kad Direktyva turėtų būti atnaujinama atsižvelgiant į besikeičiančius ūkininkavimo metodus, technologinę pažangą, klimato kaitą, aprūpinimo maistu tendencijas ir kt.
Baltijos šalys – tarp kūjo ir priekalo
Susitikime aptarti ir nauji sudėtingi iššūkiai, su kuriais Europa susidūrė Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą. Susiklosčiusi geopolitinė situacija padarė didelį poveikį visiems ES regionams, tačiau ypač atsiliepė Baltijos šalių, kurios ribojasi su agresorėmis valstybėmis ir yra atsidūrusios išorės grėsmių priešakinėse linijose, ekonomikai.
Diskutuodami ministrai pastebėjo, kad investuotojai šį labiau pažeidžią regioną vertina su didesniu atsargumu, o tai turi neigiamos įtakos ūkių ir maisto pramonės konkurencingumui. Dėl trapios padėties rinkose dažnai svyruoja kainos, trūkinėja tiekimo grandinės, yra aukštesni gamybos kaštai, o tuo pačiu griežtėja reikalavimai ūkininkams.
Atkreiptas dėmesys ir į tai, kad skiriant vis didesnį dėmesį ir nacionalinio biudžeto dalį Baltijos valstybių gynybos reikmėms, tai tiesiogiai mažina ES fondų koofinansavimo galimybes, šalys negali daug prisidėti prie ES priemonių, skirtų krizėms, ekstremaliems įvykiams valdyti ar nukentėjus nuo gamtinių nelaimių, taip pat skirti pakankamą finansavimą įvairioms nacionalinėms programoms.
Baltijos šalių ministrai mano, kad šiam regionui būtina užtikrinti tinkamą paramą, įskaitant finansinę.
