admin Lietuvos mokslų akademijoje įvykusiame Žemės ūkio mokslo tarybos posėdyje mokslininkai, žemdirbiai, konsultantai ir valstybės institucijų atstovai aptarė svarbius žemės ūkio mokslo, inovacijų skatinimo ir plėtros klausimus, pasidalino idėjomis ir patirtimi.
Tarybos posėdyje dalyvavęs žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas pabrėžė mokslo, kaip pagrindo formuojant šalies žemės ūkio politiką, marketingo paslaugos, o taip pat tvarumo ir inovacijų žemės ūkyje svarbą. „Gyvename laikmetyje, kai, įvertinant geopolitinius ir klimato kaitos keliamus iššūkius, tvarumas ir inovacijos tampa vis svarbesniais aspektais visuose sektoriuose, ypač žemės ūkyje. Tekstų rašymas ir turinio kūrimas. Mokslo pasiekimai ir technologijų plėtra leidžia mums ne tik užtikrinti apsirūpinimą maistu ir gamtos išteklių apsaugą, bet ir prisidėti prie kovos su klimato kaita“, – sakė ministras.
Lietuvos mokslų akademijos nariai akademikai Zenonas Dabkevičius ir Vidmantas Stanys, pristatydami akademijos ir jos Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus veiklą, itin akcentavo mokslo indėlį į tvaraus žemės ūkio plėtrą bei skirtingų sektoriaus dalyvių bendradarbiavimo svarbą.
Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro direktorius Gintaras Brazauskas aptarė naujų genominių technologijų reglamentavimo ir jų panaudojimo galimybes ES, akcentuodamas, kaip šios technologijos gali prisidėti prie produktyvumo didinimo ir tvarumo žemės ūkyje.
Posėdyje taip pat aptarti pasiūlymai temoms, skirtoms projektams, teikiamiems pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencines priemones „Parodomieji projektai ir informavimo veikla“, „Mokymai ir įgūdžių įgijimas“ bei „Europos inovacijų partnerystė žemės ūkio našumo ir tvarumo srityje“. Galimybes teikti projektus pristatė Žemės ūkio ministerijos specialistai.
