Žemės ūkio viceministrė Laura Ramanauskaitė susitiko su Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovybe bei lankėsi Rusnėje (Šilutės raj.) įsikūrusiame žuvivaisos skyriuje. Jame, siekiant atkurti aštriašnipių eršketų išteklius Baltijos jūroje, kasmet paauginama ir į Lietuvos vandens telkinius įžuvinama apie 45 tūkstančiai šių žuvų jauniklių.
Aštriašnipis eršketas šiuo metu yra viena labiausiai nykstančių eršketinių žuvų rūšių. Vilties teikia tai, kad jų atkūrimu Baltijos jūroje susirūpinta tarptautiniu mastu. Helsinkio komisijos (HELCOM) patariamosios darbo grupės veikloje, prisiimdama tarptautinius įsipareigojimus, nuo 2011 metų aktyviai dalyvauja ir Lietuva, kuriai atstovauja Žuvininkystės tarnyba.
Susitikime su Žuvininkystės tarnybos vadovybe viceministrei L. Ramanauskaitei pristatyta įstaigos veikla, tiesiogiai susijusi su ES Žuvininkystės kontrolės politikos įgyvendinimu Lietuvoje, bei ateities planai, kaip išmaniųjų technologijų pagalba, pasitelkiant dronus ar nuotolinio stebėjimo kameras, bus efektyvinama žuvininkystės kontrolė tolimosiose jūrose, Baltijos jūroje bei priekrantės zonoje. Taip būtų mažinama patikrinimų našta, tenkanti ūkio subjektams.
Viceministrė L. Ramanauskaitė domėjosi Žuvininkystės tarnybos mobiliąja aplikacija eLaimikis, kuri ne tik padės vykdyti žvejų mėgėjų kontrolę, bet ir rinks duomenis apie Baltijos jūroje sugautą laimikį.
Viceministrė palaikė tarnybos planus diegti naujas žuvininkystės kontrolės priemones ir metodus, kurie turėtų būti pagrįsti rizikos valdymu bei užtikrintų sistemingą ir efektyvią kontrolę visuose žuvininkystės kontrolės segmentuose. Taip pat akcentavo Žemės ūkio ministerijos siekį mažinti patikrinimų naštą ūkio subjektams – užtikrinant kontroliuojančios institucijos funkcijas pirmenybę teikti konsultacijoms.
Šiuo vizitu viceministrė baigė lankyti Žuvininkystės tarnybos žuvivaisos poskyrius, esančius Trakų Vokėje, Meškerinėje, Laukystoje, Simne ir Rusnėje. Vizitų metu išklausyti darbuotojų poreikiai, įvertintos valstybinės žuvivaisos plėtros galimybės, apžiūrėta Europos Sąjungos finansuotų projektų įdiegta įranga.
Pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014-2020 m. Veiksmų programą šiems poskyriams skirta apie 8 mln. eurų Europos jūrinių reikalų ir žuvininkystės fondo lėšų, skirtų ungurių ir eršketų išteklių atkūrimui, žuvų pralaidų įrengimui, žuvivaisos poskyrių techninės bazės atnaujinimui ir investicijoms į atsinaujinančius energijos išteklius (saulės elektrines).
Žuvininkystės tarnyba, įgyvendindama nacionalinę žuvų ir vėžių įžuvininimo programą, nuo 2020 metų kasmet į vandens visoje Lietuvoje telkinius įveisia 50,178 mln. vnt. 21 rūšies įvairaus amžiaus žuvų, taip pat ne tik prisidėdama prie išteklių Lietuvos vandenyse gausinimo, bet ir prie geresnio apsirūpinimo kokybišku baltyminiu maistu.